Dar vienas futbolo sezonas pasiekė finišą
Garliavos futbolo klubui 2026-ieji tapo sugrįžimo į „Pirmą lygą, kurią remia TOPsport” metais. Praėjusį sezoną klubas įgyvendino vieną svarbiausių savo tikslų – sportiniu principu iškovojo kelialapį į antrą pagal pajėgumą Lietuvos futbolo divizioną. Sugrįžus į šį čempionatą, komandos laukė nauji iššūkiai, stiprūs varžovai ir didesnė konkurencija.
Pasiruošimą naujam sezonui lydėjo ir sudėties pokyčiai – tarpsezonio metu klubą paliko keturi futbolininkai, o prie komandos prisijungė penki nauji žaidėjai. Atnaujinta sudėtis pradėjo kovas Pirmoje lygoje, kurioje Garliavos ekipos laukė 30 čempionato rungtynių ir galimybė siekti kuo geresnio rezultato.
Kaip komandai sekėsi sugrįžus į Pirmą lygą? Kokius tikslus pavyko įgyvendinti ir kokių iššūkių netrūko? Apžvelkime svarbiausius 2026 metų sezono momentus.
Pirmasis čempionato ratas
Pirmąjį čempionato ratą Garliavos komanda pradėjo dviem pergalėmis, tačiau vėliau rezultatai tapo permainingi. Po sėkmingo starto sekė lygiosios ir pralaimėjimas, o vėliau komandai pavyko pagerinti savo rezultatus – iškovotos trys pergalės iš eilės. Vis dėlto rato pabaigoje stabilumo išlaikyti nepavyko: po dviejų lygiųjų sekė du pralaimėjimai, pergalė ir dar vienas pralaimėjimas.
Per pirmąsias 15 čempionato rungtynių Garliava iškovojo 6 pergales, 4 kartus sužaidė lygiosiomis ir patyrė 5 pralaimėjimus. Po pirmojo rato komandos sąskaitoje buvo 22 taškai.
Sudėties pokyčiai ir netektys
Pasibaigus pirmajam čempionato ratui, Garliavos futbolo klube įvyko sudėties pokyčių. Komandą paliko trys legionieriai – Taeu Chang, Martin del Campo ir Martin Genskowski, o prie ekipos prisijungė keturi nauji futbolininkai. Atnaujinta sudėtis ruošėsi antrajai sezono pusei, tačiau jos pradžia Garliavai pateikė skaudų išbandymą.
Jau pirmosiose antrojo rato rungtynėse traumą patyrė komandos lyderis Lukas Odincovas. Dėl patirtos traumos futbolininkas iš rikiuotės iškrito iki pat sezono pabaigos. Tai buvo reikšminga netektis ekipai, todėl trenerių štabui teko ieškoti naujų sprendimų ir perskirstyti atsakomybes komandos viduje.
Vėliau Garliavos gretas papildė dar vienas naujokas – legionierius iš Brazilijos Caio da Cruz Oliveira Queiroz. Sudėties pokyčiai ir prarastas svarbus žaidėjas tapo papildomais iššūkiais tęsiant kovas čempionate.
Antrasis čempionato ratas
Antroji sezono pusė Garliavos komandai susiklostė sudėtingiau. Antrąjį čempionato ratą ekipa pradėjo dviem pralaimėjimais, tačiau trečiosiose rungtynėse pavyko iškovoti pergalę. Vis dėlto sėkmingesnę atkarpą greitai pakeitė net šeši iš eilės patirti pralaimėjimai.
Nutraukti nesėkmių seriją pavyko iškovojus dar vieną pergalę. Tačiau vėliau rezultatai ir toliau svyravo – po pergalės sekė lygiosios, dar viena pergalė, pralaimėjimas, lygiosios ir paskutinis sezono pralaimėjimas.
Antrajame čempionato rate FK „Garliava“ iškovojo 3 pergales, 2 kartus sužaidė lygiosiomis ir patyrė 10 pralaimėjimų. Per šį laikotarpį komandai pavyko surinkti 11 taškų.
Bendroje čempionato įskaitoje FK „Garliava“ iškovojo 9 pergales, 6 kartus sužaidė lygiosiomis ir patyrė 15 pralaimėjimų. Surinkusi 33 taškus, komanda sezoną baigė 10-oje turnyro lentelės vietoje.
Trenerios žvilgsnis į praėjusį sezoną
Pasibaigus čempionatui, svarbu įvertinti ne tik galutinę turnyrinės lentelės vietą ar surinktus taškus, bet ir visą komandos nueitą kelią. Sugrįžimas į Pirmą lygą pareikalavo pasiruošimo, prisitaikymo prie aukštesnio konkurencijos lygio ir gebėjimo spręsti sezono metu iškilusius iššūkius. Apie komandos pasirodymą, žaidimo kokybę, patirtus sunkumus ir svarbiausias sezono pamokas kalbėjomės su ekipos vyriausiuoju treneriu Mariu Bezykornovu.
– Kaip vertinate 2026 metų sezoną? Ar komandai pavyko įgyvendinti prieš sezoną iškeltus tikslus?
– Vertinant bendrai, sezonas buvo dvejopas, tačiau galutinis rezultatas rodo, kad pavyko stabilizuotis lygoje. Prieš sezoną pagrindinis uždavinys buvo tvirtai sugrįžti į Pirmą lygą, išvengti kovos dėl išlikimo ir įrodyti, kad esame konkurencingi šiame lygmenyje. Žiūrint iš šios perspektyvos, tikslą įgyvendinome. Visgi, prisimenant sezono pradžią ir pirmąjį ratą, liko šioks toks kartėlis, nes turėjome potencialo kilti dar aukščiau.
– Sugrįžimas į Pirmą lygą reiškė ir stipresnę konkurenciją. Kuo šis čempionatas labiausiai skyrėsi nuo praėjusio sezono?
– Konkurencija ir rungtynių intensyvumas skyrėsi kardinaliai. Pirmoje lygoje tu negali sau leisti nė sekundei atsipalaiduoti – čia už kiekvieną taktinę klaidą ar prarastą koncentraciją varžovai akimirksniu nubaudžia. Praėjusiame sezone turėjome daugiau erdvės klaidoms taisyti, o šiemet kiekviena dvikova reikalavo maksimalių fizinių ir emocinių jėgų. Čempionatas buvo itin lygus, kiekviena komanda galėjo atimti taškus iš bet ko, todėl reikėjo kur kas brandesnio ir disciplinuotesnio žaidimo.
– Pirmąjį čempionato ratą komanda užbaigė turėdama 22 taškus, tačiau antrojoje sezono pusėje rezultatai buvo permainingesni. Kas, jūsų vertinimu, lėmė tokius komandos pasirodymų svyravimus?
– Sezoną vienareikšmiškai galima padalinti į dvi skirtingas dalis. Pirmame rate demonstravome puikų, stabilų futbolą, rinkome taškus ir buvome tarp lyderių. Tačiau antroje sezono pusėje praradome kelis labai svarbius, patyrusius pagrindinės sudėties žaidėjus. Dėl šių rokiruočių mūsų komandos amžiaus vidurkis pastebimai pajaunėjo. Jaunimui natūraliai pritrūko stabilumo – vienas rungtynes sužaisdavome emociškai pakylėti, o kitose pritrūkdavo šalto proto, kas ir lėmė tokius banguojančius rezultatus.
– Sezono metu komandą papildė nauji futbolininkai, tačiau teko išgyventi ir svarbią netektį – traumą patyrė Lukas Odincovas. Kiek šie pokyčiai paveikė komandos žaidimą ir kokių sprendimų teko ieškoti?
– Luko Odincovo trauma mums buvo milžiniškas smūgis. Lukas yra ne tik aikštės lyderis, bet ir žmogus, aplink kurį klijavosi komandos rūbinė ir ramybė aikštėje. Netekus jo ir pasikeitus dar keliems žaidėjams, turėjome skubiai ieškoti naujų taktinių sprendimų. Naujiems futbolininkams reikėjo laiko integruotis į mūsų žaidimo schemas, o jauniems žaidėjams teko prisiimti atsakomybę čia ir dabar. Teko keisti žaidimo akcentus ir prašyti didesnio kitų žaidėjų indėlio lyderystėje.
– Kaip vertinate komandos žaidimą puolime ir gynyboje? Kuriose žaidimo srityse pavyko padaryti didžiausią pažangą, o kur dar trūko stabilumo?
– Įmušėme 37 įvarčius ir praleidome lygiai tiek pat – 37. Šie skaičiai idealiai atspindi mūsų balansą. Puolime pirmame rate buvome aštrūs, kūrybingi ir efektyvūs, gynyboje pakankamai stabilūs. Didžiausią pažangą padarėme pereidami iš gynybos į puolimą ir disciplinuotas žaidimas gynyboje, tranzicijos iš puolimo į gynybą, jeigu nepavykdavo aukštai užpresinguoti. Tačiau antroje sezono pusėje, pajaunėjus sudėčiai, gynyboje pritrūko to paties stabilumo ir koncentracijos iki paskutinių rungtynių minučių, ypač žaidžiant prieš patyrusias lygos komandas.
– Ar buvo rungtynių arba tam tikrų sezono atkarpų, kurios Jums, kaip treneriui, įsiminė labiausiai? Galbūt būtent jose geriausiai atsiskleidė komandos charakteris?
– Labiausiai įsiminė pirmojo rato atkarpa, kai pagavome pergalingą ritmą ir žaidėjai aikštėje jautėsi visiškai užtikrinti savo jėgomis. Kalbant apie charakterį buvo bloga atkarpa kaip pralaiminėjom vienas rungtynes po kitos, bet nepalūžom, tikėjom savo jėgomis kur kovėmės iki galo. Tokios rungtynės parodė, kad net ir nukraujavusi bei pajaunėjusi komanda turi kovingumo geną, kuris Garliavos futbolo klubui visada buvo labai svarbus.
– Kiek svarbus šį sezoną buvo jaunųjų futbolininkų vaidmuo? Ar matote žaidėjų, kurie per šį čempionatą padarė didžiausią asmeninę pažangą?
– Antroje sezono pusėje jaunimo vaidmuo tapo esminis. Kai kurios aplinkybės mus tiesiog privertė mesti jaunuosius futbolininkus į ugnį, ir tai išėjo į naudą klubo ateičiai. Nors jaunatviškas maksimalizmas kartais kainuodavo taškus, asmeninė kelių žaidėjų pažanga per šiuos metus yra milžiniška. Jie gavo neįkainojamos Pirmos lygos patirties, subrendo fiziškai ir taktiškai, o tai yra didelis laimėjimas ilgalaikėje perspektyvoje.
– Ką, Jūsų nuomone, komandai šį sezoną pavyko padaryti geriausiai, o kokias pagrindines problemas dar reikės spręsti ateityje?
– Geriausiai pavyko sukurti tvirtą komandinę dvasią ir sėkmingai integruoti jaunimą į vyrų futbolą. Mes įrodėme, kad galime žaisti patrauklų akiai futbolą. Pagrindinė problema, kurią reikės spręsti ateityje – žaidimo stabilumas ir sudėties gylis. Norint kitais metais taikytis į aukštesnes pozicijas, privalome išlaikyti komandos branduolį, rasti balansą tarp jaunystės bei patirties ir išmokti „uždaryti“ rungtynes, kuriose pirmaujame.
– Kokią svarbiausią pamoką išsinešate iš šio sezono? Kokią žinutę norėtumėte perduoti komandai ir Garliavos sirgaliams?
– Svarbiausia pamoka – Pirmoje lygoje nieko nebūna nemokamai, o pasiruošęs turi būti absoliučiai visiems scenarijams, įskaitant traumas ir sudėties pasikeitimus vidurį metų. Komandai noriu padėkoti už kovingumą ir už tai, kad jie nepalūžo sunkiu momentu. Atskiras didelis ačiū komandos senbuviams Tomui, Nojui, Dominykui, aišku verta paminėt ir Ciao Cruz nors jis tik nuo rugsėjo mėnesio buvo pas mus, bet jo profesionalumas aikštėje ir už jos mums, kaip komandai, tikrai padėjo, galima teigti, kad prie jo pasitempė ir visa komanda. O Garliavos sirgaliams siunčiu didžiausią padėką – Jūsų palaikymas nors ir nelabai gausus namuose ir išvykose mums buvo tas dvyliktas žaidėjas, kuris ypač gelbėjo antrajame rate, kai aikštėje liejo prakaitą mūsų jaunimas. Mes judame į priekį, mokomės iš pamokų ir ateityje būsime tik stipresni!
Klubo sporto direktoriaus Tado Kijansko komentaras
Komandos rezultatus sezono metu lemia ne tik tai, kas vyksta aikštėje. Ne mažiau svarbūs ir sprendimai už jos ribų – žaidėjų komplektacija, sudėties pokyčiai, darbo organizavimas bei ilgalaikė klubo sportinė kryptis. Apie šiuos aspektus ir Garliavos futbolo klubo 2026 metų sezoną savo mintimis dalijasi klubo sporto direktorius Tadas Kijanskas.
„Sugrįžimą į Pirmą lygą vertiname teigiamai. Pagrindinis mūsų tikslas buvo įsitvirtinti čempionate, išlikti konkurencingiems ir įrodyti, kad galime lygiaverčiai kovoti su stipriomis komandomis. Manau, kad šį tikslą pavyko įgyvendinti – sezoną baigėme 10-oje turnyrinės lentelės vietoje. Pirmoje sezono dalyje demonstravome organizuotą ir drausmingą futbolą, patikimai žaidėme gynyboje, o pirmąjį ratą baigėme turnyro lentelės viduryje. Vis dėlto antroji sezono dalis buvo gerokai sudėtingesnė. Per trumpą laiką dėl traumų netekome keturių pagrindinės sudėties žaidėjų, tarp jų ir sunkią traumą patyrusio Luko Odincovo. Šios netektys turėjo įtakos komandos rezultatams, privertė koreguoti sudėtį ir ieškoti kitų žaidimo sprendimų. Tam tikrose sezono atkarpose mums trūko stabilumo ir efektyvumo puolime, tačiau komandai pavyko įveikti sunkumus ir vėl stabiliau rinkti taškus. Norėčiau išskirti vyriausiojo trenerio Mariaus Bezykornovo ir viso trenerių štabo darbą. Šį sezoną pavyko įgyvendinti du svarbiausius sportinius uždavinius – pasiekti išsikeltą tikslą turnyro lentelėje ir suteikti daug žaidybinio laiko jauniems Lietuvos futbolininkams. Vertinant visas sezono aplinkybes, tai svarbus trenerių štabo darbo rezultatas. Šį sezoną net aštuoni U21 amžiaus ir jaunesni futbolininkai gavo daug žaidybinio laiko. Mano vertinimu, jie padarė didelę pažangą, o kai kurie jau sulaukė kitų klubų susidomėjimo ir patrauklesnių pasiūlymų. Tai rodo, kad pasirinkta jaunų futbolininkų ugdymo kryptis duoda rezultatų. Pagal jaunimo sužaistas minutes esame tarp trijų geriausių „Pirmos lygos, remiamos TOPsport” komandų. Tai mums svarbus pasiekimas, patvirtinantis, kad klubas ne tik siekia sportinių rezultatų, bet ir suteikia realias galimybes jauniems Lietuvos futbolininkams tobulėti bei įgyti vertingos patirties vyrų futbole. Sezono eigoje svarbiu pastiprinimu tapo puolėjo iš Brazilijos atvykimas. Jis padėjo subalansuoti komandos puolimo žaidimą ir prisidėjo prie stabilesnių rezultatų. Kalbant apie 2027 metų sezoną, nenorime kelti nepamatuotų tikslų ar dalyti išankstinių pažadų. Mūsų sportinės ambicijos priklausys nuo komandos komplektacijos ir turimų finansinių galimybių. Sieksime išlaikyti komandos branduolį, pagal galimybes sustiprinti tam tikras pozicijas ir toliau teikti prioritetą Lietuvos futbolininkams. Svarbiausia – atsakingai formuoti sudėtį ir nuosekliai kurti konkurencingą komandą. Taip pat nuoširdžiai dėkojame visiems FK „Garliava“ rėmėjams ir partneriams už pasitikėjimą, palaikymą bei indėlį į klubo veiklą. Jų parama leidžia mums tęsti pradėtus darbus, siekti sportinių tikslų ir prisidėti prie futbolo plėtros Kauno rajone. Tikimės sėkmingą bendradarbiavimą tęsti ir ateinančiais metais.”
Ačiū, kad esate kartu!
2026 metų sezonas Garliavos futbolo klubui buvo kupinas įvairių patirčių – nuo sugrįžimo į Pirmą lygą ir pergalingų akimirkų iki sudėtingų išbandymų bei pamokų. Kiekvienas sezonas suteikia galimybę augti, stiprėti ir dar geriau suprasti, kuria kryptimi norime judėti toliau.
Nuoširdžiai dėkojame visiems futbolininkams, trenerių štabui, klubo darbuotojams, partneriams, rėmėjams ir, žinoma, sirgaliams, kurie palaikė komandą viso sezono metu. Jūsų palaikymas ir tikėjimas klubu yra svarbi mūsų kelio dalis.
Sezonas baigiasi, tačiau Garliavos futbolo istorija tęsiasi. Jau dabar žvelgiame į priekį ir ruošiamės naujiems iššūkiams, tikslams bei kovoms futbolo aikštėje.
VIENAS MIESTAS – VIENAS KLUBAS – GARLIAVA!
